Laikas gamtoje pats savaime yra prasmingas, bet galima jį leisti ir sužinant šį tą naujo. Šiandien, kuomet visi turi išmaniuosius telefonus, net ir būnant miško glūdumoje galima pasinaudoti technologijomis ir sužinoti, koks medis čia auga arba koks paukštis taip įdomiai čiulba. Be to, technologijos gali tapti puikia priemone sudominti vaikus, kuriems neatrodo įdomu vaikštinėti gamtoje.
Pasak Gretos Skiriūtės, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Žagarės regioninio parko grupės gamtos mokyklos specialistės, mobilius įrenginius galima panaudoti gamtos stebėjimui ir pažinimui.
„Yra įvairių mobiliųjų programėlių, pavyzdžiui, „Google Lens“, kurios leidžia nustatyti, koks tai augalas, vabzdys ar paukštis, sužinoti ne tik jo pavadinimą, bet ir plačiau apie jį pasiskaityti. Naudojantis mobiliuoju telefonu ir gido įranga galima panaudoti paukščių ir gyvūnų garsus, kuriuos vaikai išklauso ir turi atspėti, kas tai. Toks išmaniųjų technologijų naudojimas padeda pažinti gamtą plačiau, kuomet mes konkrečioje edukacijos vietoje ne visada galime išgirsti tokius paukščių ar gyvūnų garsus. Dažniausiai naudojame „Google Lens“, internetines platformas inaturalist.org ar gamtosreindzeris.lt“, – sako G. Skiriūtė.
Pamato gamtą kitu kampu
Pašnekovė vardija, kad Žagarės regioninio parko gamtos mokykloje yra organizuojamos įvairios edukacijos gamtoje, ekskursijos, žygiai, aplinkosauginiai renginiai, skirti ne tik vaikams, bet ir šeimoms bei įvairaus amžiaus grupėms. Ji sako pastebėjusi, kad vaikams patinka leisti laiką gamtoje ir gryname ore, jei tas buvimas nėra vien tik monotoniškas pasakojimas.
„Vaikams įdomu, kuomet jie sulaukia užduočių, patys savarankiškai gali paliesti, pamatyti, pajausti, išbandyti, tad žaidimų ar technologijų įtraukimas skatina juos aktyviau dalyvauti pažinimo procese. Vienas iš būdų, kaip galima patraukti ir sustiprinti vaikų susidomėjimą gamta, yra naudoti žiūronus, lupą ir panašius daiktus. Žiūronai iš arčiau priartina vaizdą ir vaikai gali stebėti paukščius, gyvūnus, kraštovaizdį. Lupos naudojimas leidžia vaikams iš arčiau stebėti pasirinktą augalą ir jo struktūrą, mažą vabaliuką, skruzdėlę, pamatyti gamtą kitu kampu“, – sako G. Skiriūtė.
Jos teigimu, vienos iš populiariausių gamtos mokyklos edukacijų „Pažink Žagarės dvarą“ metu yra pasitelkiama interaktyvi ekspozicija, kurioje vaikai, užsidėję 3D virtualios realybės akinius, gali persikelti į XIX a. dvarininkų gyvenimą. Interaktyvus žaidimas didžiuliame ekrane vaikus supažindina su žymaus to amžiaus dendrologo, Žagarės dvaro parko architekto G. F. F. Kuphaldto darbais, Žagarės dvaro parko augalais ir leidžia kiekvienam susikurti savo įsivaizduojamą parką.
„Kitoje mūsų populiarioje edukacijoje, žygyje Mūšos tyrelio pažintiniame take, įrengtame išskirtinėje vertingoje gamtinėje teritorijoje, kur saugoma Mūšos tyrelio aukštapelkės dalis ir apypelkio miškai, vaikai susipažįsta su pelkės formavimusi, pelkėje augančiais augalais, gyvenančiais paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais. Jie gauna užduočių lapus, kuriuose turi nupiešti, aprašyti, pažymėti surastus tam tikrus augalus ar objektus. Beveik visada po tokių paieškų yra traukiami mobilieji telefonai ir objektai fotografuojami – vaikai nekantrauja nuotraukas parodyti tėvams“, – šypsosi specialistė.
Suvenyras iš edukacijos – žalčio išnara
G. Skiriūtė pasakoja, kad gamta suteikia ne tik pažinimą, bet ir įdomių bei netikėtų nuotykių. Kaip vieną tokių ji įvardija edukaciją Mūšos tyrelio pažintiniame take, kuomet ant pažintinio tako vaikai pamatė saulėje besišildančius du susiglaudusius žalčius.
„Jiems tai buvo tikrų tikriausias nuotykis ir nematytas vaizdas, palikęs didelį įspūdį: kas įsiamžino žalčius mobiliuosiuose telefonuose, kas išsigando, o kas iš labai arti apžiūrėjo. Vaikai dalinosi emocijomis ir daugelis sakė, jog žaltį matė pirmą kartą. Kitas smagus nutikimas taip pat įvyko bežingsniuojant Mūšos tyrelio pažintiniu taku, kai šalia tako aptikome žalčio išnarą. Tai buvo puiki proga padiskutuoti, kodėl žalčiai „nusirengia“ – pakeičia paviršinį odos sluoksnį. O pradinukų mokytoja paklausė, ar galėtų išnarą parsivežti į klasę“, – pasakoja ji.
Kartais, ieškant įdomesnių informacijos pateikimo būdų, tenka pasitelkti ir fantaziją. Pašnekovė sako, kad taip Žagarės dvaro rūmai tapo vieta kaip iš daugeliui žinomo filmo „Naktis muziejuje“.
„Edukacijos rūmuose metu gilinamės ne tik į dvaro istoriją, bet ir kalbame įvairiomis gamtinėmis temomis, apžiūrime rūmuose esančią medžioklės trofėjų ekspoziciją. Vienas iš įspūdingesnių trofėjų – rudasis lokys, „saugantis“ rūmų laiptus. Vaikams sakome, kad dvaro rūmai yra kaip iš filmo „Naktis muziejuje“ ir trofėjai darbuotojams išėjus namo atgyja, tad būna be galo smagu stebėti, kaip vaikai ekskursijos metu ne kartą įdėmiai apžiūri lokį ir tvirtina, kad galvą jis jau pasukęs ne taip, kaip buvo prieš tai“, – teigia G. Skiriūtė.
Ji įsitikinusi, kad vykdant edukacijas, ekskursijas, žygius gamtoje svarbiausia vaikams pateikti jiems lengvai suprantamą informaciją kuo paprasčiau. Pavyzdžiui, einant per pelkę vedančiu pažintiniu taku stabtelėti prie augalų – saulašarės, gailio, pelkinio žinginio – ir vaikams juos parodyti, pristatyti svarbiausią informaciją apie augalą, o vėliau jau jie patys ieško tų pačių augalų kitoje vietoje, apžiūri juos savarankiškai.
Taip pat labai svarbu ne tik pasakoti, bet ir vaikų klausti jų nuomonės, įtraukti į diskusiją, pasitelkti žaidybinių elementų, kurie padeda ne tik labiau sudominti, bet ir ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį.
„Vaikai, leisdami laiką gamtoje, stebėdami gamtos reiškinius, jų kitimą, ugdo smalsumą, emocinį ir vertybinį santykį su gamta, įpročius, kaip reikia elgtis gamtoje, ką galima ir ko negalima daryti, mokosi saugaus elgesio gamtoje. Būnant gamtoje gerėja vaikų stebėjimo įgūdžiai, tobulinamas ir plečiamas žinių bagažas, skatinamas atsakomybės jausmas. Laikas gamtoje yra svarbus visų amžiaus grupių žmonėms, ne tik jaunimui. Leisdami laiką gamtoje ir ypač lankydami saugomas teritorijas, žmonės susipažįsta su kiekvieno krašto savitu kraštovaizdžiu, išskirtinėmis gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis ir ima suprasti, ką ir kodėl saugome“, – sako G. Skiriūtė.
