Urve Lenkijoje aptikti 500 tūkst. metų senumo išnykusių žmonių rūšių pėdsakai

urvas

Neseniai nustatyta, kad prieš 50 metų urve Lenkijoje aptikti priešistoriniai akmeniniai įrankiai yra vieni seniausių kada nors rastų šiame regione, rašo „Science Alert“. 

Tunel Wielki urve, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, rasti įrankiai yra 450 000–550 000 metų senumo. Išsiaiškinę laikotarpį, kuriam jie priskiriami, mokslininkai galės daugiau sužinoti apie juos pasigaminusius ir naudojusius žmones, jų migraciją ir paplitimą Vidurio Europoje priešistoriniais laikais.

Pavyzdžiui, nustatytas įrankių amžius reiškia, kad juos pagamino išnykusi žmonių rūšis Homo heidelbergensis, paprastai laikoma paskutiniu bendru neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių (mūsų) protėviu. Ir tai reiškia, kad Vidurio Europos regione žmonės gyveno net tuomet, kai atšiaurus šių vietų klimatas reikalavo rimto fizinio ir kultūrinio prisitaikymo.

„Mums tai nepaprastai įdomus analizės aspektas, – 2022 m. spalį, kai tyrimas buvo paskelbtas, leidiniui „Science in Poland“ aiškino archeologė Małgorzata Kot iš Varšuvos universiteto Lenkijoje. – Galime ištirti Homo heidelbergensis išlikimo galimybių ribas ir stebėti, kaip jis prisitaikė prie nepalankių sąlygų.“

Tunel Wielki urvas buvo kasinėjamas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o 2016 m. archeologai vėl grįžo į šią vietą. Tuometėmis datavimo technologijomis nustatyta, kad medžiagos sluoksniai priskiriami holocenui, prasidėjusiam prieš maždaug 11 700 metų, ir viduriniam paleolitui, prasidėjusiam prieš 40 000 metų.

Tačiau archeologas Claudio Berto iš Varšuvos universiteto manė, kad datavimas neatitinka jo stebėjimų. Jis padarė išvadą, kad urve rasti gyvūnų kaulai beveik neabejotinai yra senesni nei 40 000 metų.

Taigi 2018 m. M. Kot su kolegomis grįžo į urvą. Jie vėl atvėrė ir pratęsė vieną iš tranšėjų, atidžiai tyrinėdami per daugelį metų susikaupusių nuosėdų sluoksnius ir surinkdami daugiau kaulinės medžiagos analizei.

Mokslininkai nustatė, kad viršutiniuose sluoksniuose iš tiesų yra vėlyvajame pleistocene ir holocene gyvenusių gyvūnų kaulų. Tačiau apatinis sluoksnis buvo aiškiai senesnis. Jame buvo kelių gyvūnų rūšių, gyvenusių prieš pusę milijono metų, kaulų: europinio jaguaro (Panthera gombaszoegensis), šiuolaikinių pilkųjų vilkų protėvio Mosbacho vilko (Canis mosbachensis) ir Deningerio lokio (Ursus deningeri).

Sluoksnyje, iš kurio buvo paimti kaulai, taip pat rasta titnago skėlimo požymių, įskaitant titnago atplaišas, „paruoštukus“, iš kurių galima formuoti kitus įrankius, ir šerdis, iš kurių jie buvo kalti. Taip pat aptikta keletas gatavų įrankių, įskaitant peilius.

„Kadangi visi šie daiktai rasti tame pačiame sluoksnyje kaip ir kaulai, tikėtina, kad jų amžius labai panašus, – paaiškino M. Kot. – Šią prielaidą pagrindė 2018 metais urve atlikti kasinėjimai. Jie patvirtino prieš pusę amžiaus tyrinėtojų aprašytą sluoksnių išsidėstymą. Tačiau mes radome daugiau gamybos atliekų ir gyvūnų kaulų.“

Mokslininkės teigimu, anksčiau Lenkijoje buvo žinomos tik dvi vietos, kuriose rasta maždaug to paties laikotarpio įrankių – Tžebnica ir Rusko. Tačiau Tunel Wielki urvo artefaktai kitokie. Keliose šiame regione esančiose archeologinėse vietovėse aptikta senovės žmonių buveinių pėdsakų, tačiau jos visos yra atviros.

Anot M. Kot, urve rasti tų laikų artefaktų buvo didelis netikėtumas.

„Buvome nustebę, kad prieš pusę milijono metų žmonės apsistodavo šioje vietovėje esančiuose urvuose, nes tai nebuvo pačios geriausios vietos stovyklauti, – pažymėjo ji. – Drėgmė ir žema temperatūra turėjo nuo to atgrasyti. Kita vertus, urvas yra natūrali priedanga. Tai uždara erdvė, suteikianti saugumo jausmą. Radome pėdsakų, kurie gali reikšti, kad ten apsistoję žmonės naudojo ugnį, padėjusią „prisijaukinti“ tas tamsias ir drėgnas vietas.“

Įdomi ir urve rasto titnago skaldymo technika. Tai paprasčiausias senovės žmonių naudotas metodas ir tuo metu, kai pagaminti šie įrankiai, jis retai buvo naudojamas kaip pagrindinis būdas; paprastai jį pasitelkdavo tuomet, kai medžiaga būdavo prastos kokybės arba kai titnago trūko.

Tik vienoje kitoje mums žinomoje vietoje – Isernia La Pineta vietovėje Italijoje – šis metodas buvo naudojamas kaip pagrindinis. Tunel Wielki titnagas nebuvo prastos kokybės ir jo netrūko, nes šioje vietoje jis išgaunamas. Taip buvo ir Isernia La Pineta atveju; antrosios vietos, pasižyminčios tokiomis pačiomis savybėmis, aptikimas gali padėti archeologams išsiaiškinti, kodėl joje gyvenę senovės žmonės naudojo būtent šią techniką.

Mokslininkai tikisi grįžti į urvą ieškoti Homo heidelbergensis kaulų.

TAIP PAT SKAITYKITE