Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, tėvų biudžeto lentelė pasipildo nauja eilute – „vaiko kišenpinigiai“. Ši tema yra ypač aktuali pačių mažiausiųjų – pradinukų – tėvams, juk vaiko supažindinimas su pinigais yra vienas svarbiausių momentų, ugdant savarankiškumą. Ekspertai, kalbėdami apie vaiko finansinio raštingumo pradžios tašką, yra vieningi – kuo vaikas anksčiau suvoks pinigų esmę ir išmoks jais naudotis, tuo jam bus lengviau ateityje įsilieti į visuomenę.
Finansinio raštingumo moko ir pirmieji vaiko žaislai
Dažnai susiduriama su nuomone, kad vaikas finansinio raštingumo gali pradėti mokytis, kai mokykloje išmoksta skaičiuoti. Tačiau medicinos psichologė-psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad pats pirmasis vaiko susipažinimas su pinigais įvyksta dar ankstyvoje vaikystėje.
„Nuo mažų dienų vaikai žaidžia su žaisliniais kasos aparatais ar kortelių skaitytuvais, mokosi skaičiuoti dėliodami kubelius, ant kurių yra nupiešti skaičiai – visa tai vaiką netiesiogiai moko finansinių pagrindų. Taip pat bene daugiausiai informacijos apie pinigus vaikas gauna stebėdamas savo tėvus, pavyzdžiui, kaip jie šeimoje diskutuoja apie planuojamus pirkinius“, – pasakoja V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Jos teigimu, svarbiausia tėvų užduotis mokant vaiką finansinio raštingumo – informaciją pateikti lengvai ir suprantamai, pasitelkti žaidimo formą. „Dažnai vaikai, gavę savo pirmuosius kišenpinigius, skaičiuoti dar nemoka. Todėl efektyviausia kišenpinigių dydį vaikui nupasakoti paaiškinant, kiek ir kokių daiktų jis už tikslią sumą gali įsigyti“, – sako psichoterapeutė.
Jai antrina ir „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška, pridurdamas, kad kišenpinigių davimo vaikui pradžią turėtų nustatyti atviras tėvų, o vėliau – jau tėvų ir vaiko pokalbis apie pinigus.
„Svarbu tarpusavyje išsigryninti esminius principus, ko abu tėvai nori, kad vaikas išmoktų. Tai leis susitelkti į metodus, tinkamiausius tikslui pasiekti. Prieš pradedant skirti kišenpinigius, su pačiu vaiku reikia pasikalbėti, ką jis ketintų už šiuos pinigus įsigyti, taip pat paprašyti pasidomėti, pavyzdžiui, kiek kainuoja maistas mokyklos valgykloje ir kartu nustatyti savaitės biudžeto sumą. Taip pat svarbu sutarti dėl vaikui patogiausio ir saugiausio atsiskaitymo būdo bei pasimokyti juo naudotis“, – sako R. Čereška.
Jis priduria, kad svarbiausia suprasti, jog išvengti klaidų gali ir nepavykti, tačiau tai yra neatsiejama mokymosi proceso dalis tiek vaikui, tiek tėvams.
Ką daryti, jei išleidžia per daug ar netinkamai?
Jei tėvai, pradėję duoti kišenpinigių pastebėjo, kad vaikas juos leidžia ne taip, kaip tėvai norėtų, pašnekovės pirmiausia pataria nurimti ir situaciją įvertinti objektyviai.
„Tikriausiai nerastume suaugusiojo, kuris niekada nėra nusipirkęs beprasmio pirkinio arba nekantriai laukęs kito atlyginimo. Ne visuomet „per greitai“ reiškia „netinkamai“. Pavyzdžiui, vaikas pirmadienį gavo 10 eurų savaitei – 8 eurus iš karto išleido savaitės poreikiams, o likusius 2 eurus įmetė į taupyklę. Atrodytų, kad kišenpinigiai išleisti labai greitai, bet taip pat buvo atsidėta ir taupymui – tai yra vaiko atsakingo finansinio elgesio pavyzdys“, – sako R. Čereška.
Jis priduria, kad tėvai gali netinkamai įvertinti ir vaiko įsigytus daiktus, tačiau jiems svarbu suvokti, kad vaiko nusipirktas iš pažiūros bevertis žaislas gali būti itin populiarus tarp jo bendraamžių ir padės jam jaustis grupės dalimi. Tačiau pastebėjus, kad kišenpinigių vaikas išleidžia per daug ir savaitės eigoje jų jam vis pritrūksta, tėvai turėtų atvirai su vaiku pasišnekėti apie kišenpinigių sistemą.
„Jei vaikas nesilaiko susitarimo, peržengia išlaidų ribą ar neatsakingai elgiasi su gautais pinigais, gali būti tikslinga kurį laiką vaikui kišenpinigių nebeduoti, neduoti daugiau ar dažniau nei buvo sutarta. Būtina ramiai paaiškinti, kad yra itin svarbu laikytis taisyklių ir susitarimo su tėvais dėl kišenpinigių panaudojimo“, – teigia psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Jai antrina ir banko atstovas, pridurdamas, kad užuot baudus vaiką, verčiau stiprinti tėvų ir vaiko tarpusavio pasitikėjimą ir tėvams pabandyti geriau suprasti vaiko pasaulį. Itin svarbu atvirai su vaiku pasidalinti ir savo patirtimi, kaip tą savaitę tėvams pavyko laikytis biudžeto ir rodyti tinkamą pavyzdį.
Nuo kokios sumos pradėti?
Ekspertų teigimu, nėra apibrėžtos konkrečios pinigų sumos, nuo kurios reikėtų pradėti, skiriant kišenpinigius. Visa tai priklauso nuo šeimos pajamų ir galimybių.
„Svarbiausia orientuotis į galutinį tikslą – vaikas turi išmokti atsakingo elgesio su pinigais pagrindų. Todėl net ir su keliais eurais per savaitę vaikas gali patenkinti savo poreikius tiek ką nors įsigydamas, tiek įmesdamas dalį pinigų į taupyklę“, – pasakoja R. Čereška.
Visgi šiemet atlikta „Citadele“ banko apklausa* atskleidė, kad lietuviai respondentai linkę vaikams duoti daugiausiai kišenpinigių tarp Baltijos šalių – nuo 10 iki 19 eurų per savaitę (29 proc.), tuo metu Latvijoje (29 proc.) ir Estijoje (33 proc.) daugiausia apklaustųjų nurodė duodantys nuo 5 iki 9 eurų per savaitę.
Apklausos duomenimis, kišenpinigių savo vaikams duoda kas trečias lietuvis (28 proc. respondentų). Dažniausiai lietuvių tėvų kišenpinigiai yra skiriami padengti smulkioms kasdieninėms išlaidoms, pavyzdžiui, pietums mokykloje (59 proc.), užkandžiams (24 proc.) ar mokykliniams reikmenys ir kanceliarinėms prekėms(14 proc.), įsigyti.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
