NASA astronautas Joshas Cassada iš kosmoso nufotografavo nuostabią žaliąją šiaurės pašvaistę, užfiksavęs virš mūsų planetos praūžusios Saulės audros poveikį, rašo „Live Science“.
Žiūrint iš Žemės pašvaistės yra tiesiog pribloškiančios. Tačiau norint iš tikrųjų įvertinti, kokie didžiuliai ir įspūdingi šie šviesų šou, reikia pažvelgti iš kosmoso.
„Visiškai nerealu“, – vasario 28 d. tviteryje parašė NASA astronautas Joshas Cassada kartu su nuostabia nuotrauka, kurioje užfiksuotos žalios pašvaistės, besisukančios aplink tolimąsias šiaurines Žemės platumas. J. Cassada nuotrauką padarė iš Tarptautinės kosminės stoties, kuri vidutiniškai skrieja apie 400 km virš Žemės.
Nors nežemiškas žalias švytėjimas atrodys pažįstamas visiems, kurie yra matę pašvaistę nuotraukose ar gyvai, unikalus J. Cassados stebėjimo taškas atskleidžia, koks neįtikėtinai toli siekiantis gali būti šis reiškinys, besitęsiantis nuo šimtų iki tūkstančių kilometrų aplink planetos ašigalius.
Pašvaistė atsiranda dėl reiškinių, kurie vyksta Saulėje. Mūsų žvaigždė yra įkaitusių dujų kamuolys, sudarytas iš elektringų dalelių, vadinamų jonais. Jonai, kurie nuolat plūsta nuo Saulės paviršiaus, vadinami Saulės vėju.
Saulės vėjui artėjant prie Žemės, jis susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Jei šis magnetinis laukas neapsaugotų planetos, Saulės vėjas nupūstų trapią Žemės atmosferą ir užkirstų kelią gyvybei tarpti. Didžiąją dalį Saulės vėjo blokuoja magnetosfera, o jonai, priversti aplenkti planetą, keliauja tolyn į Saulės sistemą.
Nors didžiąją dalį Saulės vėjo blokuoja magnetosfera, dalis jonų trumpam įstringa žiedo formos sulaikymo zonose aplink planetą. Šios sritys atmosferos srityje, vadinamoje jonosfera, išsidėsčiusios aplink Žemės geomagnetinius polius. Geomagnetiniai poliai žymi pasvirusią Žemės magnetinio lauko ašį. Jie yra maždaug už 1300 km nuo geografinių polių, tačiau lėtai juda.
Jonosferoje Saulės vėjo jonai susiduria su Žemės atmosferos deguonies ir azoto atomais. Dėl šių susidūrimų metu išsiskiriančios energijos aplink ašigalius susidaro spalvinga švytinti aureolė – poliarinis spindulys. Dauguma pašvaisčių susidaro maždaug 97-1000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Aktyviausios šiaurės pašvaistės būna tada, kai Saulės vėjas yra stipriausias. Saulės vėjas paprastai būna gana pastovus, tačiau Saulės orai – įvairių Saulės dalių įkaitimas ir atvėsimas – gali keistis kasdien.
