Daugelis iš mūsų esame spoksoję į Mėnulį, tačiau ar kada susimąstėme, kiek ten šiuo metu valandų? Tiems, kas susimąstė, į jų klausimą netrukus gali būti atsakyta, nes kosmoso tyrimų organizacijos svarsto galimybę suteikti Mėnuliui atskirą laiko juostą, rašo „Sky News“.
Kaip praneša Europos kosmoso agentūra (ESA), ateinantį dešimtmetį planuojama surengti dešimtis misijų į Mėnulį, įskaitant bazių ir kitų buveinių Mėnulyje steigimą.
2022 m. lapkritį Nyderlanduose įsikūrusiame ESA ESTEC technologijų centre kosmoso tyrimų organizacijos pradėjo diskusijas apie laiko matavimą Mėnulyje.
„Sutarėme, kad svarbu skubiai bendru sutarimu nustatyti standartinį Mėnulio laiką, kuris būtų pripažintas tarptautiniu mastu ir kuriuo galėtų remtis visos Mėnulio tyrimų sistemos ir jų naudotojai, – sakė ESA navigacijos sistemos inžinierius Pietro Giordano. – Šiuo metu to siekiama bendromis tarptautinėmis pastangomis.“
Iki šiol kiekviena misija į Mėnulį turėjo savo laiko apskaitos sistemą – siekiant sinchronizuoti orlaivyje esančius chronometrus su Žemės laiku, būdavo pasitelkiamos giliosios erdvės antenos.
Laiko matavimo erdvėje standartizavimas reikalingas ne vien tam, kad astronautai ir skrydžių dispečeriai galėtų pasakyti, kiek dabar Mėnulyje valandų, – tai taip pat labai svarbu orientavimuisi ir navigacijai.
Kaip GPS sistemoms Žemėje taip ir bet kokiai Mėnulyje pastatytai ir eksploatuojamai infrastruktūrai reikalingas tikslus koordinavimas ir laiko matavimas.
Tikimasi, kad 2024 m. lapkritį pradėsianti veikti NASA orbitinė stotis „Gateway“ funkcionuos kaip daugiafunkcis forpostas, besisukantis aplink Mėnulį.
Joje galės apsistoti astronautai, dalyvausiantys žmones į Mėnulį sugrąžinsiančiose misijose.
Tuo tarpu ESA ketina Mėnulio paviršiuje nutupdyti kosminių tyrimų modulį „Argonaut“.
Šios misijos ne šiaip atskirai vykdys veiklą Mėnulyje ar aplink jį, jos sąveikaus ir galbūt perduos informaciją viena kitai, atliks bendrus stebėjimus.
ESA teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar už Mėnulio laiko nustatymą ir palaikymą turėtų būti atsakinga viena organizacija ir ar jis turėtų būti nustatomas nepriklausomai nuo Žemės laiko, ar su juo sinchronizuojamas.
Anot agentūros, šiuos klausimus sprendžianti tarptautinė komanda susidurs su „rimtomis techninėmis problemomis“.
Kodėl Mėnulyje laikrodžiai veikia kitaip?
Vienas iš iššūkių yra tai, kad laikrodžiai Mėnulyje eina greičiau nei jų atitikmenys Žemėje, nes esant stipresniam gravitaciniam laukui, laikrodžiai tiksi lėčiau, todėl per parą atsilieka maždaug 56 mikrosekundes.
Tikslus laikrodžio ėjimo greitis priklauso nuo padėties Mėnulyje – Mėnulio paviršiuje jis eina kitokiu greičiu nei orbitoje.
„Žinoma, sutarta laiko sistema turės būti praktiška astronautams, – sakė ESA Žmonių ir robotų tyrimo valdybos Mėnulio šviesos valdymo grupės narys Bernhardas Hufenbachas. – Tai bus nemenkas iššūkis planetos, kur pusiaujo regione diena trunka 29,5 Žemės dienos, stingdanti naktis tęsiasi dvi savaites, o Žemė tėra tik mažas mėlynas apskritimas tamsiame danguje, paviršiuje.“
„Tačiau sukūrę funkcionalią laiko Mėnulyje skaičiavimo sistemą, galėsime tą patį padaryti ir su kitomis planetomis“, – pridūrė jis.
