Mokslininkai pastebėjo, kad pandemijos laikotarpis ir karantinas, kurio metu itin suaktyvėjo interneto medijų naudojimas, paskatino žmones dažniau nerimauti dėl savo išvaizdos ir vartoti daugiau su kūno ištverme, rezultatyvumu ir išvaizda susijusių medžiagų ir papildų. Nors su pandemija susijusių apribojimų nebėra, ar dėl jos pasikeitę įpročiai – išliko, bando atsakyti visuomenės elgesio pokyčius stebintys šalies mokslininkai, kviesdami į naują tarptautinį tyrimą.
Per pandemiją ir karantiną 2020 m. vykusio tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo ir Lietuva, duomenys rodė, jog dažniau nerimauja moterys, o dalis žmonių pirmąsyk papildus dėl išvaizdos išbandė būtent karantino laikotarpiu. Tyrimo rezultatai taip pat buvo susieti su itin sumažėjusiu fizinio aktyvumo lygiu bei išaugusiu internete leidžiamo laiko kiekiu.
Mokslininkai pastebėjo, kad savivertės mažėjimui, nepasitenkinimui savo kūnu bei didesniam norui vartoti tam tikras medžiagas (pvz., padedančias greičiau auginti raumenis, deginti riebalus ir pan.) įtakos turėjo ir informacijos apie treniruotes, kūno vaizdą ir jo tobulinimą išaugęs kiekis interneto kanaluose.
„Karantino metu išryškėjo, jog daugelis žmonių nerimauja dėl savo išvaizdos, vartoja išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Tai sunerimti verčianti statistika, rodanti, jog žmones stipriai veikia internete gaunamas informacijos srautas apie gražų, sportišką kūną, o noras lygiuotis internete matomus vaizdus gali padaryti daug neigiamų pasekmių – sukelti sveikatos sutrikimų ar priklausomybių.
Atšaukus karantiną svarbu įvertinti, ar situacija pasikeitė, ar žmonės vis dar susiduria su šiomis problemomis“, – sako tyrimui Lietuvoje vadovaujantis LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas dr. Julius Burkauskas.
Mokslininko teigimu, dabar, kai apribojimų sportui ir gyvenimo būdui beveik nebėra, tyrėjus ypač domina, ar kai kurie per karantiną galimai susiformavę įpročiai išliko ir jam pasibaigus.
Pirmą kartą panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas 2019 m. – juo buvo siekta nustatyti, kokias išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas dažniausiai naudoja sportuojantieji, ir kaip tai susiję su nerimu dėl išvaizdos. Kai kurios tokios medžiagos, ypač vartojamos be profesionalios priežiūros, gali sukelti priklausomybių ar sveikatos sutrikimų.
Dabar tyrime dalyvauti kviečiami visi, nuo 18 metų asmenys, galintys pasidalinti savo asmenine patirtimi apie gyvenimo būdą, sportą ir savo gerovę. Tikimasi Lietuvoje surinkti bent 500 respondentų atsakymus.
Apklausa yra internetinė, reikia paspausti šią nuorodą: Qualtrics tyrimas
Tyrėjų komanda Lietuvoje: dr. Julius Burkauskas, dr. Aistė Pranckevičienė, dokt. Agnė Stanytė. Tyrimui vadovauja Hertfordšyro (JK) universiteto mokslininkai. Tyrimo partneris Lietuvoje: Skaitmeninės etikos centras.
