Gamtos tausojimo ir aplinkosaugos klausimams tampant vis aktualesniais, imama daugiau dėmesio skirti gamtosauginiam švietimui, kuris ne tik suteikia žinių apie ekologiją, gamtą, jos saugojimą, bet ir ugdo įpročius bei įgūdžius būti gamtoje kuo mažiau jai kenkiant. Gamtosaugines edukacijas šalies moksleiviams rengiantys specialistai įsitikinę – norint, kad jaunoji karta norėtų saugoti gamtą, būtina sudaryti sąlygas ją pažinti ne iš vadovėlių, o matant, liečiant ir tyrinėjant.
„Vaikams reikalingas įvairiapusis supratimas apie gamtą, o svarbiausia, kad apie gamtą ir gamtosaugą jie sužinotų patirdami – matydami, liesdami, uosdami. Fiziškai pabuvodami skirtingose gamtinėse vietose ir teritorijose bei gyvai prisiliesdami prie gamtinių objektų, vaikai giliau įsisąmonina bei supranta ne tik tai, kas yra gamta ir kokia įvairi ji gali būti, bet ir ekologijos bei gamtosaugos svarbą“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus neformaliojo švietimo specialistė Giedrė Krištopaitytė.
Mokosi atsakingai elgtis gamtoje
Neseniai duris atvėrusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos gamtos mokykla organizuoja gamtosaugines edukacijas, kurių metu vaikai ne tik gauna naujos informacijos, susijusios su ekologiniu ugdymu, bet ir atlieka praktines užduotis, daro bandymus gamtoje bei jaunojo gamtininko laboratorijoje, naudodami mikroskopus bei kitą tyrimams skirtą įrangą, žaidžia su tema susijusius žaidimus.
Pasak G. Krištopaitytės, gamtosauginės edukacijos išskirtinės tuo, kad jų metu didelis dėmesys skiriamas būtent gamtosauginiam švietimui, diskusijoms šia tema. Vaikai išmoksta, kaip atsakingai elgtis būnant gamtoje, stebint gyvūnus bei augalus, ir yra skatinami klausti, išsakyti savo nuomonę, argumentuotai diskutuoti.
Labai svarbi gamtosauginio švietimo dalis – laikas gamtoje, kuomet vaikai vaikšto po miškus, smėlynus, palei vandens telkinius ir, stebėdami gamtą, praktiškai mokosi ją pažinti.
„Pavyzdžiui, vienos populiariausių mūsų edukacijų „Miško detektyvas-pėdsekystė“ metu vaikai gamtoje ieško gyvūnų pėdsakų. Yra pavykę atrasti ir labai retai sutinkamų gyvūnų pėdsakų – bebro, ūdros, briedžio, ir net gyvai sutikti pačius pėdsakų savininkus, kas vaikams padarė labai didelį įspūdį. Kitos mėgstamos edukacijos „Vandenų pasaulis“ metu, vykdydami užduotį, vaikai dažnai randa retų dumblių, moliuskų kriauklių, kuriuos vėliau tiria jaunojo gamtininko laboratorijoje“, – sako pašnekovė.
Noras pažinti gamtą atsinešamas iš šeimos
Paklausta, ar šiuolaikiniams vaikams nenuobodu leisti laiką gamtoje, ji sako, kad vaikų, kaip ir suaugusių, yra įvairių. Svarbios iš šeimos atsineštos patirtys bei vertybės.
„Dalis vaikų, būdami gamtoje, jaučiasi geriau, viskuo susidomėję, o dalis simpatiją gamtai atranda labai pamažu. Todėl stengiamės sudominti buvimu gamtoje ir skeptiškiau nusiteikusius vaikus, sugalvoti jiems įdomių užduočių ir užsiėmimų. Paprastai po edukacijos vaikai pasidalina įspūdžiais ir dažniausiai ką nors naujo ir įdomaus patyrę įvardija visi, net ir tie, kurie iš pradžių nerodė didelio susidomėjimo. Atsižvelgdami į vaikų atsakymus, tobuliname edukacijų turinį bei formą, pritaikydami prie įvairaus požiūrio vaikų poreikių“, – kalba Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistė.
Būti gamtoje, stebėti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, pažinti kraštovaizdžio ir gamtos vertybes bei supančią gamtinę aplinką skatina ir kitame, Varnių regioniniame parke įsikūrusi gamtos mokykla. Jos specialistė Alma Būdvytienė teigia, kad mokymasis netradicinėje aplinkoje ne tik suteikia vaikams naujų žinių, bet jos yra ir geriau įsimenamos, be to, gamta ir buvimas joje gali tapti mėgstama veikla. Juo labiau, kad gamta niekuomet negaili staigmenų ir visus sužavinčių atradimų.
„Netoli mūsų gamtos mokyklos yra ežeras, kuris vienintelis Lietuvoje meta gintarą. Vaikams tai būna atradimas, kaip ir prie ežero randami gintaro gabaliukai. Edukacijų metu taip pat rengiame žygį per pelkę iki bebro namų – bebravietės. Ten vaikai stebi bebrų gyvenamąją aplinką, ieško bei fiksuoja bebrų veiklos pėdsakus. Daug dėmesio sulaukia edukacija, kurios metu mokomasi pažinti paukščius, klausomasi jų balsų. Vaikams gamtoje leidžiame išbandyti visus pojūčius, sekame gyvūnų pėdsakais, o koks būna džiaugsmas radus miške gyvūnų kaukolių! Pagal jas spėjame, kokio tai gyvūno liekanos“, – vardija Varnių regioninio parko gamtos mokyklos specialistė.
Jos teigimu, visų edukacijų tikslas vienas – išmokyti saugoti supančią gamtą pagal savo jėgas ir supratimą, mokytis gamtoje ir iš gamtos.
„Daug aiškiname vaikams ir apie ekologiją, atsakingą bei tvarų vartojimą, antrinį daiktų panaudojimą, rūšiavimą, nešiukšlinimą. Kai visų šių dalykų mokoma derinant su buvimu gamtoje, jos tyrinėjimu, tuomet ir rezultatas būna geresnis. Pastebime, kad vaikams nesvarbu, koks oras, jie mielai būna gamtoje, įsitraukia į įvairias veiklas“, – sako A. Būdvytienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
