Kai kurie atliekų tvarkytojai sako, kad ateityje plastiko pakuočių bus mažiau – jas pakeis popierius, tačiau kiti mano, kad popieriaus tvarkymas yra ir brangesnis, ir taršesnis.
„Plastiko kiekis tikrai mažės, jį atskirai surinkti tampa ekonomiškai labai brangu ir netgi aplinkosauginiu požiūriu ir neracionalu, todėl jo atskiras rinkimas yra irgi abejotinas“, – diskusijoje apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą ketvirtadienį Seime sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas.
„Akivaizdus poslinkis, kad didės popieriaus pakuotės (srautas – BNS)“, – pridūrė jis.
Tuo metu plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo bei konsultavimo paslaugų įmonės „Ecogrant“ atstovas Jaunius Ramoška abejoja, ar didesnės popieriaus atliekos – gera perspektyva.
„Nežinau, ar tai yra tikrai gera perspektyva, kad daugės popierinės pakuotės, ir ar tikrai taip bus“, – tvirtino jis.
„Tos pakuotės reikalinga gerokai daugiau, jos sutvarkymas reikalauja gerokai daugiau energetikos resursų, yra taršesnis negu plastiko tvarkymas“, – teigė J. Ramoška.
Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius sako, kad dabartinė pakuočių apskaitos riba – 500 kg – yra per didelė.
„Tai milijonai „Snickers“ batonėlių popierėlių. Kodėl to (apskaitos – BNS) negalime daryti nuo pirmos pakuotės, kaip yra kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje tvarka nuo pirmos pakuotės veikia trejus metus“, – diskusijoje sakė D. Tracevičius.
Jis piktinosi aplinkos ministro Simono Gentvilo raginimais verslui būti atsakingesniu ir savanoriškai imtis daugiau iniciatyvų dėl vienkartinių pakuočių naudojimo ir jų kiekio mažinimo.
D. Tracevičiaus teigimu, reikia sekti pažangiais kitų šalių sprendimais ir Lietuvoje priversti verslą imtis veiksmų, kad būtų sukaupiama kuo mažiau atliekų.
„Prancūzijoje „McDonald’s“ daugkartines pakuotes uždraudė valgant vietoje. Vokietijoje maitinimo įstaigos įpareigotos daugkartinės pakuotės neįkainoti brangiau negu vienkartinės. Yra sektinų pavyzdžių, jie veikia. Pritaikykime ir mes čia“, – ragino D. Tracevičius.
Už tai, kad Lietuva perdirba mažai plastiko pakuočių, kasmet Europos Sąjungai sumokama apie 13 mln. eurų siekianti bauda – taršos mokestis visoms ES šalims yra vienodas – po 800 už toną, tačiau Lietuva yra išsiderėjusi nuolaidą ir moka mažiau.
Lietuvos užduotis yra perdirbti 55 proc. plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkst. tonų šių atliekų.
Lietuvos planas yra 2027 metais išrūšiuoti 80 proc. atliekų, o 20 proc. keliautų į mišrių atliekų konteinerius.
